juoktis

juõktis, -iasi, -ėsi (dial. juõkti, -ia, -ė tr., intr.) 1. SD344, R, K tam tikrais veido judesiais reikšti linksmumą, džiaugsmą, pasipiktinimą ir pan.: Aš norėjau verkti ir juoktis P.Cvir. Tos mergos vis vaipos, juõkias J. Juõkias vaikis su atkragomis (su atkraga), dideliu juoku J. Juokies pro ašaras J.Jabl. Andrius gražiai juokiasi Žž. Ko juokies? MŽ²119. Svietas juokiasi gerųjų OsG148. Kad duosiu nosin, tai net velnias juoksis! Skp. Kad tau sopėt dantį, tai nesijuõktum Slm. Mėgsti juoktis iš kitų, kam pyksti, kitiems iš tavęs pasijuokus rš. Karalaitė įsakė nesijuoktis MPs. Žmogų, kitam juokiantis, kartais ir verksmas ima J.Jabl. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Ko jis verkiąs, ko ji juokiantis? J.Jabl. Sesers, pamačiusios Mikę besijuokiantį, klausė M.Valanč. Pirmasis vis juokdavęsis J.Jabl. Juokiančiųsi nevirkdyk J.Jabl. Kieno čia juokiamasi, juoktasi? J.Jabl. Genys juokdamos nuo arklio užsileidęs ant puodų BM52. Palaiminti, kurie nū verkiate, nes juoksitės DP272. | prk.: Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas, čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran. Kumelė juõkias (žvengia, kruzena) KlvrŽ. Arklys pamatė savo gaspadorių ir pradėjo juoktis Vvr. Ieškai ieškai rakto, o gal raktas kaba ant sienos ir juõkias Lnkv. Pažiūrėk, mažu jau juokiasi (suvirusios, sukritusios) bulvės Gs. Jo čebatas juokias (kiauras) Ds. Užkulnys juokias, užsisiūk Ėr. Diena nakčiai juokėsi B. Šviesa tamsai juokėsi B. Juokiasi puodas, kad katilas juodas Ds. Jaunystė svaigiam pokyly juokės S.Nėr. Juokės kalnai, ir vilnys kaip auksas žibėjo S.Stan. ^ Tos pačios akys juõkiasi, tos pačios verkia Jnšk. Juokiasi kaip geležėlę radęs Pnd. Juõkiasi, pilvą susiėmęs Dkš. Juokiasi kai iš žalių batvinių Švnč. Kolei gyveni, tolei ir juokies Ds. Dažnai juokies – žiūrėk, kad verkti netektų Mrk. Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias Lp. Kad juokiasi, net plaučiai matos Šmn. Nesijuõk, kad kaimyno pirtis dega, nes gali ir tavo užsidegti Š. Senam girtam juokis, o aklam raišam nesijuokis B. Ir juoktis ne visada yra sveika J.Jabl. Nėr akvačių bėdoj juoktis Ds. | Ano pusė tokių niekų nejuõkia Ėr. Su verkiančiu verk, su juokiančiu juokis – ir būsi abiem geras J.Jabl. Verkiančius nuramdyk, juokiančiais pasidžiauk, ir būsi visų mylimas – ir verkiančių, ir juokiančių J.Jabl. Dabar ji, žmonelė, nieko nesakanti nei apie juokdavusįjį, nei apie bardavusįjį J.Jabl. Atlapatavo kai šešėlis, vėjo pučiamas, svieto juokiamas Ml. Juokiamoji mimika P.Aviž. Juoktinas SD344. Verkiantiemus bei juokiantiemus Mž333. 2. SD6 juokauti, juokus krėsti, nerimtai, juokaujant ką daryti: Ne, ne, nesupyk, juk bejuokamos Šts. Kitas ir juokdamasis (kiti ir juokdamiesi) tiesą pasako J.Tabl. | Juokiu OsG72. 3. R, K, M, Š tyčiotis kuo; ką juokų objektu versti; niekinti: Bernai juokiasi manimi rš. Iš tavęs visi ne tik nastrais juokias Arm. Visi manim juokiasi – sako, kad aš ir lapo bijąs J.Jabl. Tu juo nesijuok J.Jabl. Kuo tu juokiesi? J.Jabl. Nesijuok iš seno: ir pats būsi senas Pnd. Juokis iš mažo, o ne iš seno, bo mažas nebebūsi, o senam reiks būt Kp. Nesijuõk iš seno ar kolieko, pasijuok iš girto Gs. Bijais, idant ižg tavęs žmonės nejuoktųs DP186. Visi, kurie regia mane, juokiasi manimi BBPs22,8. ^ Nakties darbu diena juokias J.Jabl. Iš tavo darbo visi šunys juokias Ds. | Manęs nejuõk Lp. Juokte išjuokdamas R209. Ką pasakytas, ir ima tuoj kitą juõkti kaip pojuokas Š. Kas teip, kaip tu, savo tėvus juõkia? Lp. Pažinkie, mergele, anas tave juõkia Švnč. Ana juokia žemėn žmogų, o žmogus nesusipranta nujuokiamas Šts. Tu nejuok iš vargšo žmogaus – jis ir teip nelaimingas Lp. Ans tave, mane juokia Plng. Juõk, kaip nori, jis nebijo Ėr. Juoktas, šieptas, nerūstavęs rš. Bejuokdamas kitą, neišjuok savęs An. Juokte išjuokti N. Juo juokte juokiasij BPII313. Kaip ir juokdamas smerties byla BPI75. Puodas puodą juokia Prng. Kaip juoktinas žmogus be motinos kalbos LC1879,36. \ juoktis; apjuokti; atjuokti; įsijuokti; išjuokti; nujuokti; pajuokti; parjuokti; perjuokti; prajuokti; prijuokti; sujuokti; užjuokti